Spalvinio matymo sutrikimai – kas tai ir kaip jie atsiranda?

Turbūt daugelis iš mūsų esame girdėję apie spalvinio matymo sutrikimus. Vienas dažniausiai žinomų yra daltonizmas – raudonos ir žalios spalvų matymo sutrikimo tipas, dar vadinamas deuteranopija. Tačiau apart daltonizmo, egzistuoja daugybė kitų tipų. Pažiūrėkime, iš kur atsiranda spalvinio matymo sutrikimai ir kaip jie pakeičia žmonių regą.

Spalvinio matymo sutrikimai – iš kur jie atsiranda?

Spalvinio matymo sutrikimus didžiąja dalimi lemia recesyvinis genas X chromosomoje. Kad pasireikštų spalvinio matymo sutrikimas, moterims reikia dviejų šio geno kopijų, tačiau jos gali būti sutrikimo nešiotojos ir nejausti jokių simptomų, jei turi tik vieną geno kopiją. Tuo tarpu vyrams spalvinio matymo sutrikimai pasireiškia tada, kai recesyvinis genas yra X chromosomoje. Dėl šios priežasties, šie sutrikimai žymiai dažnesni vyrų tarpe. Spalvinio matymo sutrikimai pasireiškia mažiau nei 1% moterų ir apie 8% vyrų.

Kaip veikia mūsų spalvinė rega?

Mūsų akies tinklainėje yra du šviesai jautrių ląstelių tipai: kūgeliai ir stiebeliai. Stiebeliai leidžia mums matyti prieblandoje, o kūgeliai suteikia mums spalvinę regą. Mūsų spalvinė rega yra trichromatinė. Tai reiškia, jog tinklainėje esantys kūgeliai reaguoja būtent į ilgus (raudonos spalvos), vidutinius (žalios spalvos) ir trumpus (mėlynos spalvos) šviesos bangos ilgius. Spalvinio matymo sutrikimas pasireiškia tada, kai vienas ar daugiau iš šių kūgelių tipų nefunkcionuoja taip, kaip turėtų.

Spalvinio matymo sutrikimų tipai

Kaip jau minėjome, dažniausiai pasitaikantis sutrikimo tipas yra raudonos/žalios spalvos nematymas arba daltonizmas. Kadangi raudona ir žalia yra priešingos spalvos, daltonizmas pasireiškia jeigu nefunkcionuoja žali kūgeliai (deuteranomija) arba raudoni kūgeliai (protanomalija). Bet kuriuo iš šių atvejų, žmogus mato panašiai: raudonos ar žalios spalvos objektai atrodo pilkšvi arba gelsvai rudi.

Žymiai rečiau pasitaikantis yra mėlynos/geltonos spalvos matymo sutrikimas (tritanopija). Jis pasireiškia tuomet, kai mėlyni kūgeliai nefunkcionuoja taip, kaip turėtų. Žmonės su šiuo sutrikimu aplinką mato rožinėmis, tamsiai žydromis ir rudomis spalvomis.

Retesnis net už raudonos/žalios ir mėlynos/geltonos spalvinio matymo sutrikimus, yra visiškas „spalvinis aklumas“ arba monochromija. Žmonės, turintys šį sutrikimą pasaulį mato tik pilkos spalvos atspalviais. Be to, jie yra ypač jautrūs šviesai, nes kūgeliai apart spalvų mūsų regai suteikia ir ryškumą. Dėl šios priežasties, monochromijos sutrikimą turintiems žmonėms visas jų matomas vaizdas gali būti neryškus.

Įdomus faktas: daugybė gyvūnų, įskaitant šunis turi raudonos/žalios spalvos matymo sutrikimą. Jie aplinką mato geltona, mėlyna ir pilka spalvomis. Tad manymas, jog bulių galima suerzinti naudojant raudoną apsiaustą, yra klaidingas – jie taipogi nemato raudonos spalvos!