Įdomiausi faktai apie mėlynakius

Mėlynos akys, lyginant su rudomis pasitaiko rečiau. Galbūt tai yra viena iš priežasčių, dėl kurios mėlynos spalvos kontaktiniai lęšiai yra tokie populiarūs? Šiame straipsnyje pateikiame 6 įdomius faktus apie mėlynakius.

1. Visi mėlynakiai gali būti kilę iš to paties protėvio

Kopenhagos universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, jog maždaug prieš 6000-10000 metų vienam Europoje gyvenusiam žmogui įvykusi genetinė mutacija lėmė mėlynos spalvos akių atsiradimą.

Kaip teigia tyrimo autorius Hans’as Eiberg’as, iki tol visų žmonių akys buvo rudos, tačiau įvykusi genetinė mutacija paveikė OCA2 geną, esantį mūsų chromosomose. Šis pasikeitimas tiesiog panaikino tolesnę rudų akių atsiradimo galimybę.

Akių spalvą lemia melanino kiekis, esantis akies rainelėje. Šis genetinis pokytis, atsiradęs gene, esančiame šalia OCA2 geno, apriboja melanino gamybą rainelėje – taip „praskiesdamas“ rudą akių spalvą į mėlyną.

Mėlynakių genetinis kodas, atsakingas už melanino gamybą, turi labai mažą variacijos laipsnį, priešingai nei rudaakių. Iš to mokslininkai padarė išvadą, jog mėlynos akys kilo iš vieno ir to paties protėvio. Visi mėlynakiai paveldėjo ta patį geno pokytį, esantį toje pačioje DNR vietoje.

Tačiau jei mėlynos akys yra vieno žmogaus genetinės mutacijos padarinys, kokiu būdu jos išplito iki 20-40 % kai kurių Europos šalių šiandieninės populiacijos?

Viena iš teorijų teigia, jog mėlynos akys staigiai tapo patrauklia savybe, lėmusia tai, kad žmonės pradėjo ieškoti mėlynakių partnerių, su kuriais galėtų susilaukti vaikų ir taip buvo įgalintas šios genetinės mutacijos paplitimas.

2. Mėlynos akys neturi mėlynos spalvos pigmento

Kaip jau minėjome, mėlynas akis nulemia melaninas. Melaninas – tai rudas pigmentas, kontroliuojantis mūsų odos, akių ir plaukų spalvą. Akių spalvą lemia tai, kiek melanino yra rainelėje. Akyse yra tik rudas pigmentas – nėra nei gintarinio, žalio ar mėlyno pigmento. Rudos akys turi didžiausią melanino kiekį rainelėje, o mėlynos akys – mažiausią.

3. Neįmanoma nuspėti savo vaiko akių spalvos

Vienu metu buvo manoma, jog akių spalva tėra paprastas genetinis bruožas ir kad ją galima nuspėti žinant vaiko tėvų bei senelių akių spalvą.

Tačiau genetikos mokslininkai dabar žino, jog akių spalvą gali lemti iki 16 skirtingų genų, o ne 1-2 kaip buvo manyta anksčiau. Akių spalvą taip pat iš dalies gali lemti anatominė rainelės struktūra.

Taigi, negalite nuspėti ar būti tikri, kad jūsų vaikas gims mėlynomis akimis. Net jei jūs ir jūsų partneris esate mėlynakiai, nėra jokios garantijos, kad jūsų vaikas gims su mėlynomis akimis.

Akių spalvos nenuspėjamumas atsispindi karališkojoje Anglijos šeimoje. Jauniausia mėlynakio princo Viljamo ir žaliaakės Kate Middleton duktė princesė Šarlotė – mėlynakė, tačiau jos brolis princas Džordžas – rudaakis.

4. Jei kūdikis gimė mėlynomis akimis, nereiškia, kad jos bus mėlynos visą gyvenimą

Naujagimių akyse nėra tiek pigmento, kiek jo yra suaugusiųjų akyse. Būtent dėl šios priežasties, dauguma mažylių gimsta su mėlynomis akimis, tačiau jų akių spalva keičiasi, kadangi ankstyvoje vaikystėje akis vis dar vystosi ir rainelėje daugėja melanino. Taigi, neišsigąskite, jei jūsų vaiko akių spalva iš mėlynos pradeda žalėti ar ruduoti.

5. Pavojai, tykantys mėlynakių

Melaninas padeda apsaugoti galinę akies dalį nuo pavojingų UV bei mėlynųjų spindulių, kuriuos skleidžia saulė bei kiti dirbtiniai šių spindulių šaltiniai.

Kadangi mėlynos akys turi mažiau melanino nei žalios ar rudos, jos yra labiau jautrios UV bei mėlyniesiems spinduliams. Tyrimai rodo, jog mėlynos akys yra siejamos su didesne amžine geltonosios dėmės degeneracijos rizika bei reta, tačiau potencialiai mirtina akių vėžio forma – uogenos melanoma.

Dėl šių priežasčių, mėlynakiai turėtų būti ypač atsargūs dėl saulės spindulių poveikio. UV ir mėlynųjų spindulių žala akims siejama su per visą gyvenimą gautu šių spindulių kiekiu. Todėl mėlynakiai, akinius nuo saulės, blokuojančius 100 % UV spindulių, turėtų nešioti nuo ankstyvos vaikystės.

6. Mėlynakiams yra didesnė rizika tapti priklausomiems nuo alkoholio

Tyrimas, kurį atliko Amerikos medicinos genetikos žurnalas rodo, jog iš Europos kilę mėlynakiai Amerikos gyventojai, turi 83 % didesnę riziką tapti priklausomais nuo alkoholio, lyginant su tamsesnes akių spalvas turinčiais žmonėmis.