Žalios akys ir jų išskirtinumai
Žalios akys pasitaiko itin retai. Žmogaus akies lęšiuko spalva varijuoja nuo labai šviesios gintarinės spalvos iki tamsiai rudos. Lęšiuko tamsumas priklauso nuo melanino koncentracijos. Būtent melanino kiekis, esantis akyse ir odoje, nulemia, kokia bus jų spalva. Kuo didesnė melanino koncentracija – tuo tamsesnė yra akių spalva. Žalios akys turi mažai arba vidutiniškai melanino.
Žalios akys – patraukliausios iš visų?
Daugeliui žmonių, žalios akys – pačios patraukliausios iš visų. Tinklapis AllAboutVision.com atliko apklausą, kurioje klausė kokia akių spalva jums pati patraukliausia. Apklausoje dalyvavo daugiau nei 66000 žmonių. Štai kaip pasiskirstė jų balsai:
- Žalios akys: 20.3 %
- Šviesiai mėlynos akys: 16.9 %
- Šviesiai rudos akys: 16.0 %
- Tamsiai mėlynos akys: 15.2 %
- Pilkos akys: 10.9 %
- Gintarinės akys: 7.9 %
- Rudos akys: 5.9 %
Tokį didelį žalių akių populiarumą iš dalies lemia jų retumas. Kai kurie šaltiniai teigia, jog žalios akys visame pasaulyje paplitusios tik tarp 2 % visų gyventojų.
Žalių akių paplitimas smarkiai priklauso nuo geografinės padėties. Daugiausiai žaliaakių gyvena šiaurės bei centrinėje Europoje. Pavyzdžiui, apskaičiuota, jog 29 % Edinburgo gyventojų yra žaliaakiai, 57 % mėlynakiai ir 14 % rudaakiai. Islandijoje, 89 % moterų ir 87 % vyrų yra žaliaakiai arba mėlynakiai.
Kas nulemia žalią akių spalvą?
Genetika vaidina svarbų vaidmenį nulemiant akių spalvą. Tačiau net ir žinant tėčio ir mamos akių spalvą, neįmanoma 100 % tikslumu numatyti, kokios spalvos bus vaiko akys.
Taip yra todėl, jog akių spalvą nulemia daugybė skirtingų genų ir skirtinga šių genų sąveika bei raiškos lygis gali pakeisti akių spalvos rezultatus.
Akių spalvą iš esmės nulemia lęšiuke esančios pigmentinės ląstelės. Nors yra daugybė skirtingų akių atspalvių, tačiau akių pigmentų yra vos keli. Beveik visi akių atspalviai priklauso nuo to, kiek jose bus rudos spalvos pigmento, vadinamo melaninu, esančio lęšiuko ląstelėse.
Taigi, kaip rudos spalvos pigmentas nulemia žalias, mėlynas, gintarines ar kitas akių spalvas, kurios nėra rudos?
Akių spalvų skirtumai yra skirtingų melanino pigmento granulių (melanocitų), esančių rainelės ląstelėse, rezultatas. Šios ląstelės dar ankstyvoje vaikystėje įgyja joms genetiškai nustatytą melanino kiekį. Šis melanino kiekis paprastai išlieka santykinai pastovus visą gyvenimą.
Žmogaus, turinčio mažesnį melanino kiekį lęšiuko ląstelėse akys bus šviesesnės (mėlynos ar žalios), nei žmogaus, kurio lęšiuko ląstelėse melanino kiekiai bus didesni. Tokio žmogaus akys greičiausiai bus tamsios.
Ar akių spalva gali pasikeisti?
Akių spalvos pakitimas yra blogas ženklas. Tai gali atsitikti dėl radiacijos ar chemikalų poveikio arba ligos. Pavyzdžiui, kai kurie vaistai nuo glaukomos turi šalutinį poveikį, kurio metu trumpam laikotarpiui šviesios akys pakeičia spalvą į rudą.
Visgi, jei labai norite, akių spalvą pakeisti galite nešiodami spalvotus kontaktinius lęšius. Tačiau atsiminkite – kad ir kokios spalvos yra jūsų akys – jos tokios vienintelės ir nepakartojamos!