Ar įmanoma prarasti regėjimą dėl prastos mitybos?

Ar įmanoma prarasti regėjimą dėl prastos mitybos?

Mes puikiai žinome, jog prasta mityba kenkia mūsų sveikatai. Tačiau, ar kada nors pagalvojote, jog dėl prasto maisto galima apakti? Pasirodo, kad taip. Valgydamas vien gruzdintas bulvytes, bulvių traškučius bei baltą duoną, 17 metų vaikinas iš Jungtinės Karalystės neatstatomai prarado regėjimą.

Maitinosi vien gruzdintomis bulvytėmis ir bulvių traškučiais

Bristolio universiteto mokslininkai tyrę šio vaikino apakimą, teigia, jog regą jis prarado būtent dėl išskirtinai išrankios mitybos.

„Vaikinas daktarams pasakojo, jog jau nuo pradinės mokyklos jis maitinosi vien gruzdintomis bulvytėmis iš greito maisto užkandinių, bulvių traškučiais, balta duona, kumpio riekelėmis bei dešrelėmis. Pirmą kartą pas gydytoją jis apsilankė būdamas 14-os ir jau tada skundėsi nuovargiu“, – rašoma pranešime, paskelbtame Annals.org.

Jis nevartojo jokių vaistų, jo kūno masės indeksas bei ūgis buvo normalūs. Nebuvo jokių aiškiai pastebimų netinkamos mitybos ženklų. Vėliau daktarai nustatė žemą vitamino B12 kiekį bei mažakraujystę, paskirdami vitamino B12 injekcijas bei pasiūlė keisti mitybos įpročius.

Praėjus metams, pasirodė pirmieji klausos ir regos praradimo simptomai, tačiau gydytojai nerado jokios aiškios priežasties. Vaikinas visiškai prarado regėjimą būdamas 17-os. Gydytojai jam nustatė vitamino B12 ir D, vario bei seleno trūkumą, padidėjusį cinko kiekį organizme bei suretėjusį kaulų tankį. Šioje stadijoje rega buvo pažeista negrįžtamai.

Dėl prastos mitybos išsivystė optinė neuropatija

Bristolio medicinos mokyklos bei Bristolio akių ligoninės specialistai ištyrė šį atvejį ir nustatė, jog pacientui dėl prastos mitybos išsivystė optinė neuropatija, kurios metu sutrinka regos nervo veikla.

Bulviu traskuciai

Išsivysčiusiose šalyse, ši liga dažniausiai atsiranda dėl žarnyno problemų arba dėl vaistų, trukdančių įsisavinti maistines medžiagas. Itin retais atvejais optinę neuropatiją sukelia netinkama mityba, kadangi išsivysčiusiose valstybėse maisto trūkumas tikrai nėra dažna problema.

Pasak tyrėjų, ši liga dėl netinkamos mitybos dažniausiai pasitaiko nuo karo, skurdo bei sausrų kenčiančiuose kraštuose. Optinė neuropatija yra išgydoma liga, jei gydymas pradedamas taikyti ankstyvosiose jos stadijose, tačiau jei nesiimama jokių veiksmų – žmogus galiausiai apanka.

„Mūsų rega daro didžiulę įtaką gyvenimo kokybei, išsilavinimui, darbingumui, socialiniams ryšiams bei psichinei sveikatai“ – teigia pagrindinė šio tyrimo autorė, oftalmologė Denize Atan. „Šis atvejis parodo, kokią svarbą tinkama mityba turi mūsų fizinei sveikatai. Matome, jog suvartojamų kalorijų kiekis ar kūno masės indeksas nėra patikimi rodikliai tinkamos mitybos būklei nustatyti“.

Tyrėjai padarė išvadą, jog šio paciento atveju dėl apakimo buvo kalta prasta mityba bei mažas mineralų bei vitaminų kiekis. Jie taip pat įspėja, jog ateityje tokių atvejų gali daugėti, dėl didelio greito maisto suvartojimo kiekio. Tyrime taip pat paminėti veganai, kuriems rekomenduojama pasitikrinti ar jų organizme yra pakankamas vitamino B12 kiekis.

Išskirtinis atvejis

Londono karališkojo koledžo mitybos ir dietologijos profesorius Tom’as Sanders’as kritiškai vertino šio atvejo tyrimą. Jis teigia, jog tyrimas rėmėsi tik paties paciento prisiminimais apie jo mitybos įpročius ir neatsižvelgė į kitas įmanomas šios ligos priežastis, tokias kaip genetiniai sutrikimai bei aplinkos poveikis.

„Vitamino B12 stygius gali sukelti optinę neuropatiją. Tačiau tai labai neįprasta, kuomet žmogaus mityboje yra įtraukti gyvulinės kilmės produktai – kumpis ir dešrelės, kurie yra puikūs vitamino B12 šaltiniai“ – teigia profesorius.

Londono imperatoriškojo koledžo mitybos ir dietologijos profesorius Gary Frost’as taip pat teigia, jog tai labai retas atvejis, kuomet Jungtinėje Karalystėje prasta mityba priveda prie tokio didelio mikroelementų trūkumo.

„Nors tai yra itin išskirtinis atvejis, tačiau jis parodo, kaip svarbu maitintis įvairiai ir subalansuotai tam, kad gautume visų reikalingų maistinių medžiagų bei mikroelementų“ – teigia profesorius Gary Frost’as.