Ar kontaktiniai lęšiai kenkia aplinkai?

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių visame pasaulyje susimąsto dėl savo gyvenimo būdo daromo poveikio aplinkai ir atsisako plastikinių maišelių, rūšiuoja atliekas ir pan. Tačiau, ar kada susimąstėte, kad jūsų nešiojami kontaktiniai lęšiai irgi prisideda prie aplinkos teršimo? Nors atrodo maži, tačiau pasirodo, jog jie turi gana didelį poveikį aplinkai.

Kontaktinių lęšių naudojimas

Kontaktinių lęšių vartojimas vis auga – 2007 m. pasaulyje buvo maždaug 125 milijonai kontaktinių lęšių naudotojų. Nors šiuo metu kontaktinių lęšių pasirinkimas platus – dieniniai, mėnesiniai ir t.t., tačiau nei vieni lęšiai nėra biologiškai skaidūs. Vadinasi, patekę į sąvartynus, jie yra tiek pat laiko, kiek ir plastikinės pakuotės.

Vien tik Jungtinėje Karalystėje kasmet daugiau nei 750 milijonų kontaktinių lęšių yra sudeginama, išvežama į sąvartynus arba patenka į kanalizaciją. Tuo tarpu JAV kasmet į kanalizaciją patenka net 2.5 milijardų kontaktinių lęšių!

Be to, išmetami ne tik kontaktiniai lęšiai, bet ir jų pakuotės, folija, plastikiniai dėkliukai, kuriuose laikomas kontaktinių lęšių skystis. 2011 m. tyrėjų grupė apskaičiavo, kad 100 mg sveriantys dieniniai lęšiai yra įpakuoti į vidutiniškai 4 gramus plastiko, kuris vėliau kartu su kontaktiniais lęšiais atsiduria sąvartynuose. Į sąvartynus patekusio plastiko irimas užtrunka iki 500 metų, o per šį laiką plastiko dalelės patenka į dirvožemį ir vandenį.

Mikroplastiko ir kontaktinių lęšių poveikis žmonėms

Kadangi daugybė žmonių kontaktinius lęšius tiesiog nuleidžia į kanalizaciją, Arizonos valstijos universiteto mokslininkai ištyrė, kas nutinka lęšiams atsidūrus nuotekų valymo įrenginiuose. Taigi jie nustatė, jog mikrobai, esantys šiuose įrenginiuose, pakeičia kontaktinių lęšių paviršių, o tai suardo lęšius ir išskaido juos į mikroplastiko daleles. Mikroplastikas – tai labai smulkios (mažesnės nei 5 mm) plastiko detalės, sukeliančios įvairių problemų.

Pavyzdžiui, jūros gyvūnai gali neatskirti mikroplastiko nuo maisto. Tačiau mikroplastikas nėra virškinamas, todėl jis tampa pavojingas ne tik tiems gyvūnams, į kurių organizmą pateko mirkoplastiko, bet ir kitiems mitybos grandinėje esantiems gyvūnams, tame tarpe ir žmonėms.

Mikroplastiko dalelės gali kauptis gyvūnų ir žmonių organuose bei audiniuose, taip sukeldamos imunines reakcijas (organizmo reakcijas į svetimkūnius ir uždegimus), vadinamas granulomomis. Pasaulio sveikatos organizacijos 2019 m. ataskaitoje, pavadintoje „Mikroplastikas geriamajame vandenyje“ teigiama, kad „jei plastiko išmetimas į aplinką tęsis dabartiniu tempu, per ateinantį šimtmetį gali kilti didelė rizika, susijusi su mikroplastiko poveikiu vandens ekosistemoms, tame tarpe ir žmogui.“ Vėliau tyrime parodoma, kaip mikroplastiko absorbacija gali paveikti gyvus organizmus. Tyrėjai pastebėjo, kad midijose bisfenolio A (BPA) padidėjo 2 %. Bisfenolis – tai plastikas, kurio šiandien vengiame dėl jo žalingo poveikio sveikatai.

Be to, mikroplastikas gali sugerti toksinus, tokius kaip pesticidai ir herbicidai, sukoncentruodamas šiuos chemikalus ir perkeldamas juos į mitybos grandinę

Kitos problemos

Apart žalingo poveikio vandeniui, kontaktinių lęšių pramonė taip pat smarkiai prisideda prie šiltnamio dujų išmetimo. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje tarp 2010 ir 2011 m., regos problemos buvo prilygintos maždaug 1.175 milijonų tonų CO2 išmetimui į aplinką per metus. Priimant naujus susitarimus ir siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, prioritetas turėtų būti atliekų mažinimas.

Ar galima perdirbti kontaktinius lęšius?

Nors kai kuriose šalyse kontaktinių lęšių perdirbimo programos egzistuoja (pavyzdžiui ONE by ONE Recycling Program ir TerraCycle), visgi pirmiausia reikėtų akcentuoti atliekų mažinimą, kad kuo mažiau plastiko atsidurtų vandenyje ir dirvožemyje.

Mokslininkai ieško būdų sukurti kontaktinius lęšius iš biologiškai skaidžių medžiagų, tokių kaip soja, tačiau jokių apčiuopiamų rezultatų vis dar nėra. Be to, tokios medžiagos kaip soja gali sukelti problemų alergiškiems žmonėms.

Kontaktinių lęšių alternatyvos

Kontaktiniai lęšiai turi nemažai trūkumų, tad viena iš pagrindinių alternatyvų jiems – regos korekcija, kuri gali padėti visam gyvenimui jų atsikratyti ir pasirūpinti ne tik aplinka ar gyvūnais, bet ir mūsų pačių sveikata.