Dėl ko gali pasikeisti mūsų akių spalva?

Kiekvieno žmogaus akys yra lyg unikalus antrasis jo piršto atspaudas: nuo spalvos iki smulkiausių rainelės detalių. Tačiau skirtingai nei mūsų pirštų, šis „antspaudas“ tam tikrais atvejais gali keistis. Kaip ir dėl kokių priežasčių mūsų akys gali pakeisti spalvą? 

Nuotaika

Išgyvenant stiprias emocijas, į tai reaguoja ir mūsų organizmas. Kai jaučiame įniršį ar neapsakomą džiaugsmą, kinta ne tik širdies ritmas – pokyčius galima pastebėti ir akyse. Jų spalva gali tapti intensyvesnė, o kartais ir patamsėja ar pastebimai pašviesėja. Manoma, kad ryškią akių spalvą turintys žmonės dažniau patiria laimės akimirkas.

Melaninas ir amžius

Vienas iš pavyzdžių – kalnuotų vietovių gyventojai. Jie dažnai gimsta su šviesiai mėlynomis akimis, o laikui bėgant jos paruduoja. Taip nutinka dėl padidėjusio melanocitų kiekio rainelėse. Taip pat akių spalvos pokyčius galima pastebėti kūdikio akyse. Jei jis gimė su pilkšvai žydromis akimis, 3–18 mėnesių laikotarpiu jos gali patamsėti. Tai siejama su nedideliu melanino kiekiu akies rainelėje, kuri išskaido šviesą ir dėl to ji atrodo dar ryškesnė. Galutinai mūsų akių spalva susiformuoja sulaukus maždaug 12 metų.

Mityba

Kai kurie tyrimai rodo ryšį tarp mitybos ir akių spalvų keitimosi. Vienas iš pavyzdžių – daktaro Roberto Morso atlikta studija. Jis pateikė 2 tos pačios moters akių nuotraukas, kurias skyrė 6 metai, per kuriuos ji laikėsi veganiškos dietos. Nuotraukose buvo pastebimas akivaizdus rainelių spalvos pokytis.

Pasak R. Morso, dėl tam tikrų mitybos pokyčių, žalsvai rudos akys gali pašviesėti ir tampi beveik žaliomis, o laikantis detoksikacinės dietos kartais pakinta ir baltymo spalva –  jis pašviesėja ir paryškėja.

Chameleono akys

Chameleoniškos akys keičia spalvą organizmui reaguojant į stresą, nuovargį, malonias emocijas, aplinkos ar klimato pasikeitimus. Jomis dažniausiai pasižymi žaliai melsvos arba šviesiai rudos spalvos akių savininkai. Manoma, kad šis ypatumas gali būti paveldimas. Pasak mokslininkų, tokius nuolatinius akių spalvos pakitimus lemia endokrininėje ir nervų sistemose vykstantys procesai bei melanino kiekis.