Miegodami vidutiniškai praleidžiame 2920 val. per metus, o tai sudaro apie trečdalį žmogaus gyvenimo. Nors atrodo, kad miegant nieko neveikiame ir į nieką nereaguojame, iš tiesų žmogaus smegenys ir akys išlieka itin aktyvios! Tad ką veikia mūsų akys, kol mes miegame?
Greiti akių judesiai REM miego metu
Nors miego metu kūno raumenys yra visiškai atpalaiduoti, tačiau mūsų smegenys ir akys išlieka aktyvios vadinamo REM (angl. Rapid Eye Movement) miego metu. Tai yra miego laikas, kai mes sapnuojame, o mūsų akys – itin aktyviai juda. Šie akių judesiai yra vadinami sakadomis – tai yra greičiausi žmogaus kūno judesiai, kurių sukimosi greitis siekia apie 900 laipsnių per sekundę.
Moksliškai nėra įrodyta, kodėl akys taip greitai juda REM miego metu. Jos nesiunčia jokios vizualinės informacijos smegenims. Tačiau mokslininkai atrado, kad REM miego metu aktyvuojamas smegenų žievės regos centras, kuris apdoroja vizualinę informaciją. Šis procesas vyksta dėl atminties formavimo funkcijos, kuria siekiama apdoroti prisiminimus su tos dienos patirtimi, o ne būtent tuo metu matoma vaizdine informacija. Taip pat kai kurie tyrimai rodo, kad galimai mūsų akys sapnuose seka vaizdus ir į tai reaguoja judesiu.
Kaip miego trūkumas veikia akis
JAV Ligų kontrolės ir precencijos centras atliko tyrimą, kuris atskleidė, kad daugiau nei 40 milijonų dirbančių amerikiečių miega mažiau nei 6 val. per naktį. Nors dauguma žino, kad miego trūkumas gali paveikti tiek reakcijos laiką, tiek koncentraciją, tačiau nėra taip plačiai žinoma, kad tai turi įtakos ir regėjimui. Miegant akys ilsisi, o tam mums reikia mažiausiai 5 val. miego per naktį. Priešingu atveju gali pasireikšti šalutiniai poveikiai, kaip akių spazmai (miokimija), išsiplėtusios akių kraujagyslės, regos nervo disko paburkimas ir akių sausumas.
Rekomendacijos miegui
Tiek dėl regėjimo, tiek dėl bendros sveikatos, specialistai rekomenduoja didelį dėmesį skirti miego kokybei. Suaugusiems žmonėms reikia 7–9 val. miego, vaikams – 10–11 val. (dar daugiau – kūdikiams ir mažiems vaikams). Jei esate vienas iš tų, kuriems sunku užmigti, rekomenduojama išbandyti užmigimą lengvinančius būdus:
✔ Pasirūpinkite vėsia kambario temperatūra. Žmogaus kūnas ramybės būsenoje atvėsta, tad jei kambaryje bus per šilta, jums gali būti sunku užmigti.
✔ Eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu. Ritmo palaikymas įpratina organizmą atlikti veiksmus tam tikru metu, o tai gali palengvinti ir ėjimą miegoti.
✔ Miegokite tamsoje. Pasirūpinkite, kad miegamajame būtų tamsu. Šviesa skatina budrumą, o tamsa – miego hormono melatonino gamybą, palengvinantį užmigimą.
✔ Praktikuokite jogą, meditaciją ir sąmoningumą. Žmonėms, patiriantiems stresą, paprastai būna sunkiau užmigti. Yra įrodyta, kad joga, meditacija ir dėmesingumas yra įrankiai, kurie nuramina protą, atpalaiduoja kūną bei pagerina miegą.
✔ Venkite pogulio dienos metu. Žmonės, kuriuos kankina nemiga, būna mieguisti ir labiau linkę nusnūsti dienos metu. Tačiau yra tyrimų, įrodančių, kad pogulis dieną gali lemti prastesnę miego kokybę naktį.