Kaip klimato kaita gali paveikti mūsų akis?

Pastebėti klimato kaitos pokyčius gamtoje nesunku, tačiau pamatyti, kokią įtaką tai turės žmogaus sveikatai – ne taip paprasta. Yra daugybė būdų, kaip besikeičiantis klimatas gali turėti įtakos mūsų akių sveikatai, o ypač dėl didėjančios ultravioletinės saulės spinduliuotės bei oro ir vandens pokyčių. Sudirgusios akys, nudegimai, padidėjusi infekcijos rizika – tai tik keletas būdų, kaip klimato pokyčiai gali tiesiogiai paveikti mūsų akių sveikatą.

UV spinduliuotė

Retas, kuris nėra girdėjęs apie ozono sluoksnio plonėjimą dėl padidėjusio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo. Dėl šio sluoksnio plonėjimo padidėja ultravioletinių spindulių (UV) poveikis, o tai gali turėti didelę įtaką mūsų regėjimui.

Pasak 2003 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) paskelbto pranešimo, pavadinto „Klimato kaita ir žmonių sveikata: rizikos ir atsakas“, padidėjęs UV spindulių kiekis gali sukelti akių pažeidimus, tokius kaip: katarakta, sniego aklumas (fotokeratitas), pterigija (gleivinės, uždengiančios akies baltymą, augimas), ūmus ragenos uždegimas, fotokonjunktyvitas (junginės uždegimas), soliarinė retinopatija (ilgalaikis tiesioginių saulės spindulių sukeltas ragenos nudegimas), geltonosios dėmės degeneracija ir daugybė kitų rimtų akių ligų.

Padidėjusi UV spinduliuotė taip pat gali sukelti priešlaikinį akies lęšiuko senėjimą, taip sukeldama ankstyvą presbiopiją (senatvinė toliaregystė). Šis reiškinys labiausiai paplitęs kraštuose, esančiuose netoli pusiaujo, kur saulė yra ryškesnė ir stipresnė.

Be to, su UV spinduliuote susijusi žala gali pakenkti ne tik akies obuoliui, bet ir akių vokų odai. Ši žala gali pasireikšti paraudusia oda, negyvų audinių gamyba, navikais ir kitais pažeidimais.

Deguonis

Sveiko deguonies srautas į akis yra būtinas mūsų geram regėjimui palaikyti. Jei nešiojate kontaktinius lęšius, ko gero žinote, kad prieš einant miegoti būtina juos išsiimti ir leisti akims „kvėpuoti“. Panašiai buvo įrodyta, jog pilotams, praleidžiantiems daug laiko dideliame aukštyje, kur yra mažai deguonies, suprastėja naktinis ir spalvinis matymas, nes deguonis yra būtinas mūsų fotoreceptoriams maitinti.

Deguonies poveikis akių sveikatai taip pat buvo tirtas ir jūriniuose gyvūnuose. 50 metų trukusiame tyrime, pasibaigusiame 2010 m., buvo įrodyta, jog deguonies lygis jūros vandenyje sumažėjo 2%, ir tai turėjo įtakos gyvūnų medžiagų apykaitai, įskaitant ir jų regėjimą. Jūros gyvūnams, kurie jau ir taip gyvena santykinėje tamsoje, regėjimo pablogėjimas gali sukelti problemų, apsigimimų, daryti įtaką jų elgesiui, o šie pokyčiai gali sutrikdyti visą ekosistemą.

Užterštas vanduo

Klimato kaita taip pat gali neigiamai paveikti mūsų geriamo vandens kokybę ir apriboti prieigą prie švaraus vandens. Pasaulio zonos, kurios jau dabar yra pažeidžiamos dėl prastos vandens kokybės, bus paveiktos dar labiau, o užterštas vanduo turi tiesioginės įtakos akims. Pavyzdžiui, trachoma (pagrindinė aklumo priežastis dėl bakterinės infekcijos) labai lengvai plinta bendruomenėse, kuriose nėra galimybės gauti švaraus vandens. Nešvarus ar užterštas vanduo yra puiki terpė veistis su vandeniu susijusiems vabzdžių vektoriams, pernešantiems tokias ligas kaip onchocerkiazė – parazitinė liga, kuri taip pat gali sukelti apakimą.

Atsižvelgiant į tai, jog vanduo yra būtinas drėkinimui, maisto gaminimui, higienai ir valymui, prieiga prie užteršto vandens gali pakenkti ne tik regėjimui, bet ir visai žmogaus sveikatai.

Užterštas oras

Klimato kaita lemia nepastovius orus, o taip pat ir vidutinės temperatūros kilimą. Vietovėse, kuriose oro temperatūra kyla, ateityje padažnės sausų akių sindromo atvejų. Dėl kylančios temperatūros taip pat gali dažnėti miškų gaisrai. Šių gaisrų dūmai gali dirginti akis (o ypač tiems, kurie nešioja kontaktinius lęšius ar yra alergiški).

Pasak 11 metų trukusio tyrimo, kuriame dalyvavo 40000 taivaniečių, dėl su automobilių eismu susijusios oro taršos miestuose, esame reguliariai veikiami į aplinką išmetamo azoto dioksido ir anglies monoksido, kurie gali padidinti amžinės geltonosios dėmės degeneracijos riziką. Ši liga sukelia sunkų, o kai kuriais atvejais nuolatinį centrinio regėjimo praradimą, dažniausiai pasireiškiantį 60 metų ir vyresnio amžiaus žmonėms.