Natalijos sėkmės istorija: „Esu be galo laiminga, nes pasaulį dabar matau puikiai“

Kai kalbinome Nataliją, ji tiesiog nenustygo iš džiaugsmo ir vis dėkojo už tai, kad grąžinome puikų regėjimą. Kaip sako ji, tai buvo puiki dovana visam gyvenimui. Visgi pasiryžti šiai operacijai Natalijai buvo nelengva. Trumpame interviu ji pasakoja apie kelią nuo kamavusių baimių iki įspūdžių po regos korekcijos. 

– Kodėl nusprendėte atlikti regos korekciją? 

– Akinius pradėjau nešioti nuo 15 metų, taip pat bandžiau nešioti ir kontaktinius lęšius, tačiau jais nesidžiaugiau. Nežinau, ar verta vardinti visus nepatogumus, kuriuos sukėlė kontaktiniai lęšiai – tie, kurie yra su jais susidūrę, supras, kodėl nusprendžiau atsisakyti šių „pagalbininkų“. Apie lazerinę korekciją galvojau keletą metų, bet vis abejojau. Bijojau skausmo, nežinojau, kam patikėti tokį svarbų organą, maniau, kad galiu išsigąsti, užsimerkti netinkamu laiku ir taip pakenkti sau dar labiau…

– Ar atliekant operaciją visi nuogąstavimai išsipildė? 

– Ne. Operacijos metu nieko neskauda, jaučiamas tik akies spaudimas, o nemaloniausias pojūtis yra nebent akimirka, kai uždedamas akies voko plėstuvas. Operacijos metu reikia žiūrėti į žalią taškiuką ir kiek įmanoma atsipalaiduoti. Mane operavo gydytoja Lolita Jotautienė – ji yra ne tik profesionali gydytoją, turinti didžiulę patirtį, bet ir labai šiltas žmogus. Prieš operaciją gydytoja nuodugniai ištyrė mano akis, nustatė tinkamiausią trumparegystės korekcijos būdą, išsamiai papasakojo apie visą eigą. Operacijos metu nuolat pasakojo apie kiekvieną etapą ir ką ji tuo metu daro. Man tai padėjo nusiraminti.

– Kaip jautėtės po regos korekcijos? 

– Prieš operaciją buvau prisiskaičiusi komentarų, kad po to 3-4 valandas skauda, peršti, bet aš nieko panašaus nepajutau, mano akys net neašarojo. Jausmas buvo tik toks, lyg būčiau smarkiau patrynusi akis ir šiek tiek labiau dirgino ryškesnė šviesa, bet skausmu to tikrai nepavadičiau. Dabar jaučiuosi nuostabiai ir esu be galo laiminga, nes pasaulį matau puikiai!