Telefonas +370 687 96777
I-V: 8-20 val. VI: 8-15 val.
Close
Telefonas +370 687 96777 El.paštas info@regoscentras.lt

Nistagmas – kas tai per sutrikimas ir ar galima jį išgydyti?

Nistagmas – kas tai per sutrikimas ir ar galima jį išgydyti?

Nistagmas – tai regėjimo sutrikimas, dėl kurio akys atlieka nevalingus, pasikartojančius judesius. Dėl šių judesių dažnai suprastėja regėjimas ir gylio suvokimas, todėl gali sutrikti žmogaus balansas bei koordinacija.

Akys gali judėti iš kairės į dešinę, iš viršaus į apačią ar ratu. Dėl nistagmo akys negali ilgą laiką žiūrėti į vieną objektą. Žmonės turintys šį sutrikimą dažnai galvą laiko pakreipę neįprastomis kryptimis tam, kad kompensuotų suprastėjusią regą.

Įprastai, nistagmas yra akių ar kitos ligos simptomas, tačiau tiksli jo atsiradimo priežastis kol kas dar nėra aiški. Yra keletas skirtingų nistagmo formų:

  • Vaikų nistagmas. Dažniausiai išsivysto 2-3 mėn. kūdikiams. Akys įprastai juda horizontalia linija. Dažnai ši nistagmo forma siejama su tokiais sutrikimais kaip albinizmas, įgimtas rainelės (akies spalvos) nebuvimas, nepakankamai išsivystę regėjimo nervai ir įgimta katarakta.
  • Įgimtas nistagmas. Ši nistagmo forma išsivysto vėlyvoje vaikystėje arba jau suaugus. Šio nistagmo priežastys nėra žinomos, tačiau jis siejamas su centrinės nervų sistemos ir medžiagų apykaitos sutrikimais bei apsinuodijimu alkoholiu ar narkotikais.
  • Latentinis nistagmas. Dažniausiai atsiranda kūdikiams ir vaikams tarp 6 mėn. ir 3 metų. Vaikai, turintys šio tipo nistagmą, dažnai nori pasukti ar pakreipti galvą. Jų akys gali judėti bet kuria kryptimi. Šio nistagmo įprastai nereikia gydyti, nes jis praeina savaime.

Nistagmo priežastys

Nors tiksli priežastis nėra žinoma, labiausiai tikėtina, jog nistagmą sukelia įgimtas ar ankstyvoje vaikystėje atsiradęs neurologinis sutrikimas. Įgimtas nistagmas, kuris pasireiškia tik vėlesniame amžiuje, gali būti kitos ligos ar sutrikimo simptomas. Pavyzdžiui insulto, išsetinės sklerozės ar traumos pasėkmė.

Kitos nistagmo priežastys gali būti:

  • Ankstyvoje vaikystėje pilnai neišsivysčiusi įprasta akių judėjimo kontrolė;
  • Albinizmas;
  • Refrakcijos yda, pavyzdžiui trumparegystė ar astigmatizmas;
  • Įgimta katarakta;
  • Vidinis ausies uždegimas;
  • Antiepilepsiniai vaistai;
  • Centrinės nervų sistemos ligos.

Kaip nustatomas nistagmas?

Nistagmą gali diagnozuoti tik akių gydytojas, atlikęs išsamų akių tyrimą. Norint nustatyti nistagmą, tiriamas akių judėjimas. Gydytojas gali tirti:

  • Paciento sveikatos istoriją, kad galėtų išsiaiškinti, kokie simptomai pasireiškia pacientui, kokiomis kitomis sveikatos problemomis jis skundžiasi bei kokius vaistus vartoja.
  • Regėjimo aštrumą, kad įvertintų, kaip smarkiai yra paveikta paciento rega.
  • Refrakciją, kad įvertintų, kokio stiprumo akinių ar kontaktinių lęšių reikia pacientui nuo trumparegystės, toliaregystės ar astigmatizmo.
  • Kaip akys fokusuoja vaizdą bei juda kartu. Tam, kad akys matytų vientisą ir aiškų vaizdą, jos turi vieningai fokusuoti ir judėti kartu. Šiuo tyrimu gydytojas ieško problemos, kuri sutrikdo šį akių unisoną ir neleidžia joms atlikti veiksmų kartu.

Kadangi nistagmas dažnu atveju būna kito sveikatos sutrikimo pasėkmė, akių gydytojas gali nurodyti kreiptis į jūsų šeimos gydytoją ar kitą specialistą tolesniems tyrimams.

Nistagmo gydymas

Nors akiniai ar kontaktiniai lęšiai nistagmo negydo, dažnu atveju jie pagerina patį regėjimą. Padidintas šriftas, padidinamieji stiklai bei ryškus apšvietimas taip pat gali padėti geriau matyti.

Kai kurie nistagmo tipai pagerėja patys dar vaikystėje. Retais atvejais, atliekama operacija, kurios metu pakeičiama akies raumens, atsakingo už judėjimą, pozicija. Nors ši operacija nistagmo neišgydo, ji sumažina poreikį nuolat palenkti ar pakreipti galvą.

Norite visada matyti mūsų naudingus patarimus? Spauskite „Patinka“ mūsų Feisbuko paskyroje ir užsiprenumeruokite naujienas, kaip parodyta žemiau: