Padidėjęs akispūdis: pirmieji simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti

Bet kokie pokyčiai, susiję su rega, ypač tokie kaip padidėjęs akispūdis, reikalauja ypatingo dėmesio. Nors šis sutrikimas dažnai vystosi be aiškių požymių, laiku jį pastebėjus galima užkirsti kelią rimtoms regėjimo problemoms, tokioms kaip glaukoma ar regos nervo pažeidimas.

Kas yra akispūdis ir kodėl jis gali tapti pavojingas?

Akispūdis – tai spaudimas, kurį akies skysčiai daro akies viduje esančioms struktūroms. Jis yra būtinas normaliam akies funkcionavimui, tačiau akispūdžiui padidėjus, kartu didėja rizika pažeisti regos nervą. Ilgainiui tai gali sukelti regėjimo lauko susiaurėjimą ar net visišką apakimą. Nors normalus akispūdis laikomas esantis tarp 10–21 mmHg, kiekvienas atvejis yra individualus, todėl svarbu reguliariai tikrintis.

Akispūdis simptomai: į kokius požymius būtina atkreipti dėmesį

Akispūdžio simptomai dažnai būna nežymūs arba visai nejuntami. Vis dėlto kai kurie žmonės gali pastebėti:

• spaudimą ar tempimą akyse;
• miglotą matymą, ypač rytais ar vakare;
• galvos skausmus, ypač akių srityje;
• matomus šviesos ratilus aplink šviesos šaltinius;
• greitesnį akių nuovargį dirbant kompiuteriu ar skaitant.

Šie akispūdžio simptomai dažnai painiojami su kitais negalavimais, todėl būtina profesionali akių patikra.

Kada tikrintis akispūdį ir kokie tyrimai tam naudojami?

Akispūdį rekomenduojama tikrinti bent kartą per metus, ypač jei turite glaukoma sergančių šeimos narių, sergate cukriniu diabetu ar esate vyresni nei 40 metų. Tyrimui dažniausiai naudojama tonometrija – neskausmingas ir greitas būdas išmatuoti akies vidinį spaudimą. Kai kuriais atvejais gali būti atliekami papildomi tyrimai: optinė koherentinė tomografija (OCT), regos lauko analizė ar regos nervo būklės įvertinimas.