Ar regos korekcija galima vyresniame amžiuje ir ar jai taikomos amžiaus „lubos“?

Tai, ko gero, vienas dažniausių klausimų apie šią procedūrą. Trumpas atsakymas yra taip. Tačiau yra ir daugiau aplinkybių, į kurias reikia atsižvelgti. Bėgant laikui mūsų akys keičiasi, sensta jos viduje esantis lęšiukas, prastėja matymas iš arti. Visus šiuos aspektus visapusiškai įvertina gydytojas tyrimų metu.

Vienintelis amžiaus apribojimas šiai procedūrai yra jo atspirties taškas. Ji negali būti atlikta jaunesniems nei 18 metų žmonėms. Taip pat dažnai manoma, kad yra taikomos amžiaus „lubos“. Teoriškai amžiaus cenzo nėra. Yra tik aplinkybės, susijusios su organizmo senėjimo procesu, dėl kurio atlikti lazerinę korekciją gali būti netikslinga. Todėl reikia žinoti kelis esminius faktus:

• Dažniausias regos korekcijos pacientų amžiaus diapazonas yra 20–45 metai. Įprastai rega stabilizuojasi maždaug 18–22 metų. Pasitaiko atvejų, kai ji kinta iki maždaug 25–27 metų, bet 28–30 m. susiformuoja galutinai.
• Kita pacientų amžiaus grupė yra 45–55 metų. Tai laikas, kai dauguma žmonių pradeda jausti presbiopijos (prastėjančio matymo iš arti) požymius. Šis regos sutrikimas susijęs su natūraliu senėjimo procesu ir paveikia žmogaus artimąją regą. Jei žmogus yra trumparegis (prastai mato į tolį) ir tokiame amžiuje svarsto apie regos korekciją, reikia tikrinti, kaip atsirandanti presbiopija gali paveikti atliktos korekcijos rezultatus.
• Jeigu žmogus visą gyvenimą džiaugėsi geru regėjimu, o 45–50 m. pradėjo prastai matyti iš arti, tokiu atveju lazerinė korekcija negali būti atliekama. Pokyčiai vyksta dėl senstančio akies lęšiuko ir korekcija tokiu atveju nepadės. Presbiopija lazerinės korekcijos būdu nekoreguojama.
• Jei nustatyta trumparegystė (o kartais ir astigmatizmas) ir jam pradeda atsirasti senatvinė toliaregystė, gali tekti nešioti dvejus arba progresinius akinius. Vienus – į tolį, kitus – matymui iš arti. Taip pat gali būti, kad dėl sudėtingos akies optikos, tokius akinius yra sunku parinkti. Tokiais atvejais gali pagelbėti lazerinė korekcija. Ja naikinama trumparegystė (astigmatizmas) ir po operacijos žmogus gali nešioti tik paprastus skaitymo akinius.
• Jeigu žmogui diagnozuota nedidelė trumparegystė ir jam atsiranda presbiopija,skaitymo akinių jam gali neprireikti. Tokiu atveju jis turi pasirinkti, kurių akinių nenešioti: į tolį ar iš arti. Tokiame amžiuje, vienus iš jų teks naudoti bet kokiu atveju.

Jeigu žmogų tenkina faktas, kad nuolat teks nešioti akinius į tolį, o skaitant juos reikės nusiimti – lazerinė korekcija netaikoma. Tačiau jeigu žmogus nenori nešioti akinių į tolį (dėl gyvenimo būdo ar kitų subjektyvių priežasčių), o vietoje to sutinka, kad dėvėti skaitymo akinius matymui iš arti, korekcija atliekama.

Regos korekcija pacientams, vyresniems nei 60 metų

Pacientams, vyresniems nei 60 metų, regos korekcija atliekama retai. Tokiame amžiuje didėja kataraktos rizika, todėl atsiradus kataraktos operacijos poreikiui, yra galimybė sureguliuoti žmogaus regą, keičiant lęšiukus daugiažidininiais lęšiais. Dėl to regos korekcija nėra reikalinga, tačiau pasitaiko išskirtinių atvejų, kai korekcija atliekama ir tokiame amžiuje.

Pagrindiniai reikalavimai lazerinės regos korekcijos pacientams

Nors apribojimų regos korekcijai atlikti nėra daug, jai besiruošiantys žmonės turi atsižvelgti į kai kurias aplinkybes. Regos korekcija negali būti atlikta dėl:

• Prastos akių sveikatos. Tiems, kuriems yra nustatyta katarakta, glaukoma, keratokonusas, ir k.t. Dėl kiekvieno atvejo reikia pasitarti su gydytoju atskirai.
• Bendrų sveikatos sutrikimų. Uždegimų, ūmių infekcijų, autoimuninių ligų bei kitų bendrų sveikatos sutrikimų. Ligos turi būti išgydytos arba būti neaktyvioje fazėje. Dėl kiekvienos ligos reikia pasitarti su gydytoju.
• Akies traumų ir infekcijų.
• Nėštumo arba žindymo.
• Nešiojant kontaktinius lęšius. Jų negalima nešioti apie savaitę iki regos korekcijos. Jums apie tai išsamiau papasakos gydytojas konsultacijos metu.