UV spindulių įtaka akims: kodėl reikia saugotis ir kaip tai daryti?

UV spindulių įtaka akims: kodėl reikia saugotis ir kaip tai daryti?

Šiltasis sezonas jau čia pat, tad labai greitai vis daugiau laiko praleisime saulėkaitoje. Daugelis iš mūsų gerai žinome saulės skleidžiamų ultravioletinių spindulių žalą odai, tačiau neretai pamirštame, kad jie lygiai taip pat pavojingi ir mūsų akims. UV spindulių sukeliama radiacija žaloja ląstelių DNR ir gali sukelti daug pavojingų pakitimų. Savo gyvenime mes susiduriame su trijų rūšių UV spinduliais: 

  • UVA – tai spinduliai, kurie sudaro 95% UV radiacijos, kuri pasiekia žemę. Iš visų UV spindulių, šie prasiskverbia giliausiai ir gali padaryti daugiausiai žalos giliesiems odos ir akių sluoksniams;
  • UVB spinduliai paveikia išorinius kūno odos sluoksnius, o akyse – rageną;
  • UVC yra patys pavojingiausi UV spinduliai. Laimei, absoliučią daugumą jų sugeria ozono sluoksnis, tad mūsų jie nepasiekia.

Dažnai pasitaikantys sutrikimai, kuriuos gali sukelti UV spinduliai

UV radiacija gali sukelti daug sveikatos sutrikimų. Nors kai kurių iš jų nesame pratę sieti su saulės įtaka, moksliniai tyrimai priverčia mus nustebti ir suprasti kiek daug dažnai pasitaikančių akių ligų visgi yra susijusios su buvimu saulėje be tinkamos apsaugos.

  1. Katarakta. Ši liga, kurios metu akies lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, yra iš dalies susijusi su ilgamete saulės įtaka. Nors ir manoma, kad su laiku katarakta pamažu vystosi daugeliui, mokslinių tyrimų duomenimis tiems, kurie saulėkaitoje praleidžia daugiau laiko, ji vystosi greičiau.
  2. Fotokeratitas. Ši būklė, kitaip žinoma kaip sniego aklumas, pasireiškia aštriu skausmu, vaizdo susiliejimu, ašarojimu, vokų spazmais ir šviesos baime. Ji išsivysto žiūrint tiesai į saulę be jokios akių apsaugos. Dažniausiai tai yra laikinas sutrikimas, tačiau jis reikalauja gydymo antibiotikais bei dirbtinėmis ašaromis.
  3. Pinguecula (lot.) arba riebalinė junginės distrofija. Tai – gerybinis geltonos spalvos navikas akies gleivinėje. Šis sutrikimas dažniausiai pasitaiko tiems, kurie gyvena labai saulėtose ar sausose vietovėse, kur gausu smėlio arba dulkių. Ši būklė gydoma akių lašais.
  4. Pterigija (spalvinė plėvė). Tai nevėžinės kilmės atauga, atsirandanti ant baltosios akies dalies. Jeigu ši atauga ima dengti rageną, matymas tampa neryškus, gali pasireikšti astigmatizmas. Pterigijos priežastis taip pat yra ilgas buvimas lauke be apsaugos nuo UV spindulių. Tie, kurie nenešioja tinkamų akinių nuo saulės ir leidžia laiką arti sniego ar vandens, priklausio didžiausios rizikos grupei, nes šie paviršiai atspindi papildomą šviesos kiekį. 
  5. Makulos degeneracija. Tai su amžiumi susijęs centrinės tinklainės dalies – geltonosios dėmės – pakenkimas dėl kurio pacientas žymiai ir negrįžtamai praranda centrinį matymą. Nors tikslios šios ligos priežastys nėra nustatytos, UV spinduliai yra laikomi vienu iš faktorių, prisidedančių prie jos vystymosi.

Kaip apsaugoti akis nuo UV spindulių?

Pagrindiniai akių apsaugos nuo saulės būdai yra visiems puikiai žinomi, nors neretai ir pamirštami. Pirmiausia, būnant lauke labai svarbu dėvėti akinius nuo saulės. Svarbu pasirinkti akinius, kurie ne tik turi tamsius stiklus, tačiau ir 100% apsaugą nuo UVA/UVB spindulių. Informaciją apie akinių suteikiamą apsaugą dažniausiai rasite ant jų. Taip pat, nors griežtaja prasme saulės akiniai ir neturi galiojimo laiko, netinkama jų priežiūra mažina akinių efektyvumą, tad, kai jų nenešiojate, stenkitės akinius laikyti dėkle, nesubraižyti.

Kitas apsaugos būdas – skrybėlės plačiu bryliumi. Jos sukuria jūsų asmeninį šešėlį, kuriame jūsų akys bei veido oda gali jaustis saugiau. Na, o kalbant apie šešėlį, patartina vengti būti saulėje nuo 10 iki 16 valandos. Šiuo laiku saulė yra pati aktyviausia, o UV spindulių žala – stipriausia.

Pirmoji Lietuvoje regos korekcija
be pjūvio ir prisilietimo

Sužinokite daugiau

Paskelbta: %{data_laikas}

Kategorija: Įdomu