
Regos testas padeda įvertinti ne tik tai, kaip aiškiai matome, bet ir bendrą akių būklę. Kartais regėjimo pokyčiai atsiranda pamažu, todėl žmogus prie jų pripranta ir ilgai nepastebi, kad vaizdas tapo nebe toks ryškus. Regos patikrinimas leidžia laiku nustatyti trumparegystę, toliaregystę, astigmatizmą, akispūdžio pokyčius ar kitas akių ligas, kurios ankstyvose stadijose gali nesukelti aiškių simptomų.
Regos testas – tai tyrimų visuma, skirta įvertinti, kaip žmogus mato ir ar akys funkcionuoja tinkamai. Dažniausiai jis prasideda nuo paprasto regėjimo aštrumo patikrinimo, tačiau išsamesnis regos patikrinimas gali apimti ir refrakcijos tyrimą, akispūdžio matavimą, akies dugno apžiūrą bei kitus tyrimus.
Pagrindinis regos tyrimo tikslas – nustatyti, ar žmogui reikalinga regėjimo korekcija, ar dabartiniai akiniai arba kontaktiniai lęšiai vis dar tinkami, ir ar nėra akių ligų požymių. Regos testas svarbus ir profilaktiškai, nes kai kurios ligos, pavyzdžiui, glaukoma ar diabetiniai akių pakitimai, ilgai gali vystytis tyliai.
Vienas regos testas gali vertinti tik matymo aiškumą, kitas – akies optiką, trečias – periferinį matymą, spalvų suvokimą ar akispūdį. Todėl išsamus regos patikrinimas paprastai nėra vienas veiksmas. Tai keli tyrimai, kurie kartu leidžia susidaryti tikslesnį vaizdą apie akių sveikatą.
Vienas dažniausių tyrimų. Pacientas skaito skirtingo dydžio raides ar simbolius iš lentelės, o gydytojas įvertina, kaip aiškiai matoma iš tam tikro atstumo. Šis tyrimas padeda nustatyti, ar regėjimas pakankamai ryškus.
Padeda nustatyti, ar žmogui reikia akinių ar kontaktinių lęšių, ir kokio stiprumo jie būtų tinkamiausi. Jo metu gali būti naudojamas autorefraktometras, o vėliau tikslinama parenkant skirtingus lęšius.
Padeda įvertinti, ar žmogus teisingai skiria spalvas. Jis dažnai atliekamas naudojant specialias spalvotas lenteles su skaičiais ar formomis.
Eegos lauko testas parodo, kaip gerai žmogus mato ne tik tiesiai prieš save, bet ir šonuose. Toks tyrimas svarbus vertinant glaukomą, neurologinius sutrikimus ar kitus regos lauko pakitimus.
Matuoja spaudimą akies viduje. Tai svarbus tyrimas vertinant glaukomos riziką. Kartais jis atliekamas bekontakčiu būdu, naudojant oro pūstelėjimą, o kartais – kontaktiniu metodu su nuskausminamaisiais lašais.
Tyrimo metu vertinama tinklainė, regos nervas ir kraujagyslės. Išplėstų vyzdžių tyrimas gali padėti aptikti ligas, kurios ankstyvose stadijose nesukelia aiškaus regėjimo pablogėjimo.
Leidžia detaliai apžiūrėti akies priekinę dalį – vokus, junginę, rageną, rainelę ir lęšiuką. Šis tyrimas dažnai naudojamas diagnozuojant uždegimus, ragenos pažeidimus, kataraktą ir kitus akių pakitimus.
Į regos patikrinimą verta atsinešti turimus akinius, kontaktinių lęšių informaciją ir ankstesnius receptus, jei jų yra. Taip pat svarbu pasakyti gydytojui apie vartojamus vaistus, akių ligas šeimoje ir simptomus, net jei jie atrodo nedideli.
Vizitas dažniausiai prasideda nuo nusiskundimų aptarimo ir regėjimo aštrumo įvertinimo. Vėliau gali būti atliekamas refrakcijos tyrimas, akispūdžio matavimas, akies paviršiaus ir dugno apžiūra. Jei reikia, vyzdžiai išplečiami specialiais lašais – po jų kurį laiką gali būti sunkiau skaityti ar vairuoti.
Vaikams tyrimai pritaikomi pagal amžių ir gebėjimą bendradarbiauti. Suaugusiesiems dažniau vertinama regėjimo korekcija, akių nuovargis, darbas prie ekranų. Vyresniame amžiuje daugiau dėmesio skiriama kataraktai, glaukomai, tinklainės ir geltonosios dėmės pakitimams.
Vaikų rega turėtų būti tikrinama anksti ir reguliariai. Vaikų regos patikrinimų etapai: 6–12 mėn., 12–36 mėn., 3–5 metų ir nuo 5 metų amžiaus.
Mokyklinio amžiaus vaikams regos patikrinimas svarbus, nes suprastėjęs matymas gali paveikti mokymąsi, dėmesį ir kasdienį komfortą. Jei vaikas prisimerkia, sėdi arti ekrano ar skundžiasi galvos skausmais, regą verta tikrinti nelaukiant planinio vizito.
Jaunesniems suaugusiesiems regą reikėtų tikrinti profilaktiškai, ypač jei nešiojami akiniai, kontaktiniai lęšiai, daug dirbama prie ekranų ar yra sergančių akių ligomis šeimoje.
Nuo maždaug 40 metų dažniau ryškėja presbiopija, didėja glaukomos ir kitų akių ligų rizika, todėl regos patikrinimas tampa svarbus net tada, kai nusiskundimų nėra.
Vyresniems nei 65 metų žmonėms rekomenduojama akių patikrą kas 1–2 metus, net jei nėra simptomų.
Skubiau kreiptis reikėtų, jei staiga pablogėjo regėjimas, atsirado dvejinimasis, stiprus akių skausmas, blyksniai, naujos drumstelės, šešėlis regėjimo lauke ar ryškus akies paraudimas.
Dažnesni patikrinimai reikalingi žmonėms, sergantiems diabetu, turintiems aukštą kraujospūdį, glaukomos atvejų šeimoje, po akių traumų ar operacijų, taip pat tiems, kurie nešioja kontaktinius lęšius.
Į specialistus reikėtų kreiptis, jei vaizdas tapo neryškus, akys greitai pavargsta, dažnai skauda galvą, sunku skaityti, vairuoti ar dirbti kompiuteriu. Net nedideli pokyčiai gali rodyti, kad reikalinga nauja korekcija arba išsamesnis tyrimas.
Pavojingi simptomai yra staigus regėjimo praradimas, šviesos blyksniai, tamsi „užuolaida“ regėjimo lauke, stiprus skausmas, dvejinimasis ar ūmus paraudimas su regėjimo pablogėjimu. Tokiais atvejais delsti nereikėtų.
Dioptrijos nurodo, kokio stiprumo lęšiai reikalingi regėjimui koreguoti. Minusinės dioptrijos dažniausiai reiškia trumparegystę, pliusinės – toliaregystę arba artimo matymo korekciją.
Astigmatizmo ašis nurodo kryptį, kuria reikia koreguoti netolygų šviesos lūžimą akyje. Ji visada vertinama kartu su cilindro stiprumu ir padeda tiksliai parinkti akinių ar kontaktinių lęšių receptą.